rupūžokas

rupūžokas: rupūžõkas, -ė smob. (2) NdŽ, Krš, Kv, Vvr, Rs menk. kas išdykęs, nenaudėlis (keikiant): Tu, rupūžoke, nusiauk kojas kitą sykį guldamas! Žem. Koks rupūžõkas: sudaužė lempikę! Rdn. Galavos, šėlo by rupūžõkai, kol iškūlė langą Plt. Tai rupūžõkas, įsilipo į pat viršūnę! Skr.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

užkulnis — ùžkulnis sm. (1) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, sf. (1) K; N, užkulnỹs (3b) Rtr, KŽ, LKKXI116, Graž; M 1. K, M, Š, LL97, Rtr, DŽ, NdŽ, Vkš, Všn kojos pėdos užpakalinė dalis, kulnas, užpentis, atapentė: Man batas ùžkulnį nutrynė Slv. Vasarą kartūno… … Dictionary of the Lithuanian Language
įdejuoti — intr. 1. dejuojant, vaitojant įeiti: Jau tas rupūžokas įdejuo[ja] į trobą, matyti, ką nors pasidarė Vvr. 2. refl. įsitraukti į dejavimą: Tai įsidejãvo, ir galo nėra Rdm. dejuoti; apdejuoti; atidejuoti; įdejuoti; išdejuoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įspitrioti — NdŽ 1. NmŽ, Šll, Kv, Lkv žr. įspitrėti 1: Tamsė[je] nieko neįspitriojo i įvažiavo į duobę Dr. Aš neįspytrioju tų raidžių Krž. Kai tik vakaras, ir negaliu įspitrioti siuvinio Skdv. 2. refl. žr. įspitrėti 3 (refl.): Įsispitriojo kai veršis į žiburį … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias